Vaikystėje tai buvo aikštelė, nuo kurios prasidėjo pasaulio, esančio už namų ribos, pažinimas. Tai namų žaliojo ploto vieta, kurioje gali augti kas tik nori – nuo alavijo iki citrinų. Apskritai palangė tarsi ir nėra gyvybiškai svarbi detalė, tačiau jei jos nebūtų, mes daug ką prarastume.

Grožis, stilius, funkcija

Estetiškai, stilistiškai ir funkcionaliai palangė – ta interjero detalė, kurios negalima neįvertinti. Ji krenta į akis tik įėjus į patalpą net tada, kai pakabintos užuolaidos ją uždengia. Tačiau ir tada palangę jauti kaip paslaptį – kas gi slypi „užtemdytoje scenoje". O slypėti gali daug kas – gėlių vazonai, mielų daikčiukų kolekcija, knygos... Nes palangė yra tarsi dar vienas atskiras baldas ar kitų tęsinys. Ne veltui turbūt nuo senų senovės langai ir palangės buvo specialiai puošiami. Juk tai vieta, per kurią į mūsų butą patenka ne tik natūrali šviesa, ultravioletiniai spinduliai, bet ir energija. O ji, nepamirškime, ne tik ateina, bet ir išeina... Kaip techninis langų sistemos elementas, palangė neleidžia iš lauko į patalpą prasiskverbti šaltam orui ir, atvirkščiai, šilumai išeiti. Ji priverčia šilto oro sroves, kylančias į viršų, pakeisti kryptį ir padidina šilto oro tarpsluoksnį tarp lango ir sienos. Pagaliau šis konstrukcinis elementas iš pagrindų palengvina langų priežiūros procesą (plaunant stiklus, atidarant ir uždarant sklendes, kabinant užuolaidas ir t.t.).

Palangei – rimtas dėmesys

Ne veltui šiai kukliai detalei visada taip dėmesingi buvo architektai ir dizaineriai.

Tradiciškai palangės gaminamos iš medžio, tačiau vis labiau populiarėja modelių iš plastiko, laminuoto paviršiaus, natūralaus akmens, kitų sukomponuotų medžiagų. Iš tiesų, atsikėlę gyventi į naują butą, galbūt neiškart suvokiame palangių reikšmę ir nekreipiame į tai dėmesio. Tačiau vėliau imame suvokti, ar jos patogios, gražios, šiltos. Standartiniuose namuose palangės dažniausiai nėra plačios, todėl, jei sumanėte daryti kapitalinį remontą, pakeiskite ir jas. Ir pirmiausia dėl jų, o ne dėl kitų buto atributų, kreipkitės į dizainerį, kad palangė netaptų kliūtimi įgyvendinant gražias idėjas.

Dabar atsirado tendencija po langais pratęsti baldus – stalą, komodą, įsirengti darbo vietą. Idealu, kai palangės ir baldų aukštis sutampa, nes vientisa erdvė – gražu ir jauku. Taigi palangė – ryškus bet kurių namų, pradedant mažu sodo nameliu ir baigiant prabangiu statiniu, interjero elementas.

Atskirai – apie virtuvės langą

Virtuvė – namų centras, be kurio neišgyventume. Todėl kiekvienas jos elementas, taip pat ir palangė, svarbus. Virtuvėje, funkcionaliausioje būsto vietoje, reikalingas kiekvienas ploto centimetras, net jeigu ji ir didelė. Tai patalpa, į kurią reikia žiūrėti pagarbiai, nepamirštant, kad čia gaminamas maistas visai šeimai. Vadinasi, tai namų šventovė. O joje palangė, galbūt skirtingai nuo kitų patalpų, paprastai – atvira funkcionuojanti erdvė. Gražūs daiktai, gėlės, vazos su vaisiais, vazonai su žaliais svogūnais dažnai čia randa savo nuolatinę vietą. Po virtuvės langu įmontuotas darbastalis su indų plovykla – jau seniai vienas aktualesnių virtuvės dizaineriškų sprendimų. Gaila, kad dėl standartinių planavimo ypatybių dažnai nėra galimybės po langu suprojektuoti standartinį virtuvės modulį su vienodais stalviršiais. Tačiau, kaip sako specialistai, dabar galima padaryti viską.

Jums reikia tokių, o ne kitokių...

Palangės iš medžio

Kokybiškiausioms palangėms naudojamas vertingų medžių masyvas – ąžuolo, buko, uosio, vyšnios, klevo, kaštono, raudonmedžio. Yra ir paprastesnių gaminių iš pušies, lapuočių. Pasirinkimas didelis ir, žinoma, kuo egzotiškesnė medžiaga, tuo brangesnis galutinis produktas. Medinės palangės – ekologiškai švarūs gaminiai, nes apdorojami įvairiais natūraliais augaliniais aliejais ir vašku. Populiariausios palangės – iš pušies, ąžuolo ir buko. Specialistai teigia, kad uosio gaminiai ne veltui brangesni net už ąžuolo, nes ši mediena mažiau riečiasi ir todėl geriau išlaiko formą. Palangės iš medžio – brangios, todėl gamintojai siūlo daugiasluoksnius gaminius, taip pat iš klijuotų medienos lentjuosčių. Deja, medinės palangės gana įnoringos prižiūrėti. Jų negalima gausiai vilgyti vandeniu, valyti abrazyvinėmis priemonėmis, skiedikliais. Dulkes reikia šluostyti sausa ar tik šiek tiek drėgna skepetaite. Kartą per 3–5 metus pageidautina ant palangės paviršiaus užtepti papildomą lako, dažų ar vaško sluoksnį.

Plastikinės palangės

Šie gaminiai nepūva, patvarūs saulės spinduliams ir visiškai nepralaidūs vandeniui. Dėl daugiakamerinės konstrukcijos tokios palangės gana patvarios, turi puikių šilumos izoliacinių savybių, sunkiai dega ir yra ilgalaikės. Išoriškai plastikiniai gaminiai nedaug skirsis nuo kitų rūšių palangių, jei išorinė pusė bus dekoruota dekoratyviu, dažniausiai medį ar natūralų akmenį imituojančiu, piešiniu. Nuo mechaninių pakenkimų, ultravioletinių spindulių ir drėgmės piešinys apsaugomas lako sluoksniu. Plastikiniai gaminiai lengvai prižiūrimi. Jų paviršius neturi porų, todėl nesikaupia bakterijos ir priežiūra nesudaro daug rūpesčių. Galima vartoti bet kokias plovimo priemones, tik ne abrazyvines.

Medžio drožlių palangės

Jos gaminamos iš vandeniui atsparių medžio drožlių plokščių ir apdengiamos storu laminatu. Todėl yra stiprios ir kietos, ant jų ramiai galima stovėti valant langus, statyti karštą virdulį, stumdyti didelius gėlių vazonus ir nesubraižyti paviršiaus. Tokios palangės ilgalaikės, stabilios, lengvai prižiūrimos, joms neturi įtakos saulės spinduliai. Be to, gražiai atrodo, nes apdailos spalvos ir piešiniai gali būti įvairiausi, puikiai imituojantys medieną, marmurą, akmenį. Tokios palangės daug pigesnės už pagamintas iš natūralios medžiagos. Jas galima plauti švelniomis skalbimo priemonėmis.

Natūralaus akmens palangės

Iš jo pagamintos palangės labai brangios, tačiau nepaprastai gražios. Nepakartojamas piešinys, prigimtinis akmens grožis suteikia interjerui tikros prabangos bruožų. Akmens palangės gaminamos iš marmuro, granito, onikso, labradorito. Viena ir ta pati rūšis gali turėti skirtingus atspalvius. Granitas – kiečiausias akmuo, palangės iš jo labai patvarios. Tačiau šis akmuo turi savybę sugerti radiaciją, vadinasi, gali būti pavojingas sveikatai. O štai marmuras jos beveik nekaupia. Šios medžiagos asortimentas labai įvairus: nuo balto perlamutro iki gilių tamsių spalvų. Nepaprastai gražus oniksas. Jis panašus į marmurą, tačiau turi vieną nepaprastą savybę – praleidžia šviesą. Ir dar štai ką reikia žinoti – poliruotas bet kokio akmens paviršius bijo įbrėžimų, o ant marmuro negalima pilti rūgščių ir spalvotų skysčių – vyno, arbatos, kavos, pepsikolos ir t.t.

Dirbtinio akmens palangės

Pastaruoju metu šie gaminiai populiarėja. Ir tai nenuostabu, nes fizinėmis ir estetinėmis savybėmis dirbtinis akmuo prilygsta natūraliam, kartais net jį ir lenkia, o kainuoja pigiau. Dažais galima sukurti įvairiausių piešinių, bet kokių natūralaus akmens atspalvių. Dirbtinis akmuo chemiškai patvarus, turi puikių šilumos izoliavimo savybių. Jis nepatamsės, neišbluks, nepasidengs dėmėmis, aplietas buitiniais skysčiais, nesuskils nuo atsitiktinių smūgių. Tokias palanges galima plauti švelniomis priemonėmis, o smulkius įbrėžimus pašalinti poliroliu.

@ Parengė Ieva Kučinskaitė